Lasko urvas Pietų Prancūzijoje netoli Montinjako miesto buvo rastas atsitiktinai. Jį aptiko būrelis iš pamokų pabėgusių vaikų. Iš daugelio šių laikų Prancūzijos teritorijoje aptinkamų, priešistoriniais piešiniais pagarsėjusių urvų Lasko urvas išsiskiria piešinių gausa, įvairumu, ryškiomis spalvomis.
Ant urvo sienos tarp dviejų bulių ragų buvo nupieštas raudonas arklys. Labiausiai akis traukia didžiulė freska, kuri yra apie dvidešimties metrų. Oloje vaizduojamos trys gyvulių grupės: arkliai elniai ir buliai. Šiame urve gausu tik polichrominių bei monochrominių piešinių, kurių suskaičiuota apie šimtas penkiasdešimt. Kur kas daugiau rainių (apie tūkstantis penki šimtai). Šiame urve yra ir žymiausių mistinių butybių, pavaizduotų priešistorės mene. Tai vyras paukščio galva. Piešinių amžius siekia 15 000 metų.
Dažai buvo pasigaminami iš netoli urvų randamų ochros gabalų. Ji yra įvairių atspalvių: nuo raudonos iki tamsiai rudos spalvos, oranžinės ir geltonos. Juoda spalva buvo gaunama iš degintos, pvz. apdegusių kaulų. Mėlyna, žalia ir balta spalva neaptikta. Ochra buvo sutrupinama ir sumaišoma su gyvulių riebalais.
Altamiros urvai atrasti XIX a. pabaigoje Šiaurės Ispanijoje, Kantabrijos regione netoli Santiljanos del Maro miestelio. Juos 1868 m. aptiko vietos medžiotojas Modesto Peresas, kai vienos ne ypač sėkmingos medžioklės metu jį, besivejantį elnią, užklupo siaubinga audra. Nors urvai buvo lankomi, bet į paslaptingus urvų piešinius niekas dėmesio neatkreipė. Juos pastebėjo žemvaldžio (kurio žemėse buvo Altamiros urvai) dukra.
Altamiros urvų tapyba priskirtina Madleno kultūros laikotarpiui ir datuojama apytiksliai 15 500 m. pr. Kr. Pagrindinis Altamiros urvas yra net 270 metrų ilgio. Tai viena didingiausių paleolotinio meno radimviečių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip ir Lasko urve, Altamiros urvuose daugiausia piešinių vaizduoja žvėris ir gyvulius, kur kas rečiau ant sienų ar lubų galima aptikti žmonių, paukščių ar mistinių būtybių piešinių.
viteo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą